- nukaivinti
- nukáivinti tr. 1. BŽ184 nuvarginti, nukamuoti: Ligos nukaivintas berniukas rš. 2. nuplėšti (žemę): Veitas begyvendamas žemę labai nukáivino Kal. Žemė, kad yra nenukaivinta, nereikalauja nė kokio mėšlo S.Dauk. | Smarkiai karo nukaivinta ir nusilpninta Japonija pati buvo suinteresuota juo greičiau sudaryti taiką rš. \ kaivinti; nukaivinti; perkaivinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
